- kūlokuoti
- ×kūlokúoti, -úoja, -ãvo 1. tr. mušti kumštimis; minkyti duoną: Labai kieta tešla, sunku kūlokúoti Švnč. 2. intr. mušti batais į žemę: Kogi taip kūlokúoji kaip saldotas?! Km. 3. intr. kibti sniegui prie padų, ratų: Nemožna net paeit, kad kūlokúoja! Km. | refl.: Kūlokuojas ant ratų, sunku bus važiuot Sv. Kai sniegas atadrėgo, tai do labiau kūlokuojas Jž. \ kūlokuoti; apkūlokuoti; prisikūlokuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.